žabas

1 žãbas sm. (2) K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, (4) Rtr, NdŽ; SD¹139, M 1. ppr. pl. LVIV677, PolŽ¹298 virbas, žabaras, šakelė: Bunteliais žabų kūrina pečių J. Žãbų tvora su kūrlaišom LKAI63. Prisirinkau žãbų Plv. Suskapinėjau žabùs ir surišiau kūleliuos Šmn. Tokių žãbų krūvelė sukrauta Ppl. Pakioženo tuos žabùs prieš pat duris Škn. Nerūpinuos – žabų̃ prikapos senis Šv. Žabùs sukapot prisieidavo man, o malkas pjaudavo vyriausias brolis su tete Skrb. Įėjo gaspadinė glėbį žabų apkabinusi M.Katil. Pjauna šieną i žabùs kertas ta mergelė Vgr. Parink sausų žãbų pečiui užkurt Ut. Užkurdavom ugnį smarkiai žãbais Č. Žabiùkais pakūrenai ir nori, kad duona iškeptų Skr. Pirma žãbais kūrenom ugnį, nekūrenom kaip daba beržinėm malkom Škt. Kokios ten malkos – vieni žãbai! Mžš. Žãbų dvi stirtas privežė Krs. Dabar šitų žãbų mat niekas neberenka iš miško, sudegina krūvõs Skp. Iš tų žãbų šluotas rišėm Krs. Kelias vietomis žãbais išklotas J.Jabl. Žabų klojinys ŽŪŽ38. Keliai žãbais priklota buvo, visaip išsirangavę, netiesūs Ln. Pareik namo, paimk šmaikštų žabeliùką, tik ne sausą, ale žalią Žb. Išlaužia žãbą, prideda šieno i velka Dt. Upelį užtvenka su žabaĩs, eglėšakėms Štk. Sumerkia linus, uždeda žãbų eilią, tada akmenų, kad neužsikelt an viršų LKT314(Rk). Sumeta linus sodželkon, ažkloja žãbų viršun Svn. Pamerkdavo [linus], prislėgdavo žãbais, akmenim Kp. Tvora užpinta žãbais Pl. Žãbai [tvoros] par metus i supūdavo Ar. Žvirbliai po žabùs alų daro (čirškia, šokinėja), atadrėkį rodo Jnš. Nušoviau tą varną, pakabinau an žãbo Vb. Žvėriukai draskys šluotą, tai tu nors du žabeliu paimk, aš liksiu gyvas MPs. ^ Čėsas ne upelis, neažtvenksi žabẽliais JT371. Upės žãbais neažprūdysi JT252. Mandravoja kaip žvirblis žabuose PPr382. Sulindo kaip žvirbliai į žabus LTR(Srd). Kad ne žabai, būt paukštytė (pašiepiant pagyrūnus, besiteisinančius, kad nepadarė ko žadėta nepaprasta) LTR(Km). Kad ne žabai, būč pagavęs An. 2. ppr. pl. stiebas, stagaras: Nu sausi tokie jie (linai), kur matai, dabar juos visus išveža, žabẽliais gi mat vadina tuos linus Kpr. Paraugus mateika (motiejukai) – žãbai: kas gi beės ją? Mžš. Pirmoja žolė kad perauga, tai kaip žãbai palieka Svn. Pirma reikia imt kirvį i iškapot žabùs (meldus) Antš. Šeivos – iš kokio žabẽlio standaus pasidirbi Kpr. Dvi trys [skruzdėlės] vieną žabelį aukštyn traukia O. ^ Ardo vežimą kaip atažagarias žabas Ds. Kol neišmirkę, tai linai kietūs kaip ir žãbai Svn. Nuo tokio [kieto] vandens plaukai kai žãbai pasidaro Prn. Viriau viriau – kietos kaip žãbai [uogos], eina jos versmėn! Lb. 3. rykštė (mušti): Paėmęs žabą uždrožk vaikui J. Vaikai, žãbas! Š. Vaikai, nustokit dūkt, ba gausta žãbų! Dbk. Duok žãbo vaikui, i klausys Žg. Aš tau paimsiu žãbą! Antz. Aš ažkirsiu žabù, tai bus tvarka Km. Eik eik, valgyk – žãbas rūron! Km. Su žabù nieko nesutvarkysi, geros virvės visiem reik Jd. O jūs, vaikpalaikiai, žãbo gausta! Pnd. Matos, be žabo i pančio nesuskalbėsi Tr. Tik tu neklausyk: kaip paimsiu žãbą! Mžš. Išsitraukia iš šluotos žabeliùką ir gauni par blauzdas Alz. Žabẽlis KŽ. Žabelýtis NdŽ. Tiek prisikabino čigoniokai: „Cioc, blyno, cioc, blyno“, – nors tu paimk žãbą ir vyk Slm. Ateidavo mamos su žabù į vakaruškas varyt namo Pšl. Pakaruoklio žãbo reikia šitokiam [aikštingam vaikui], kur griūva Žb. Šveisk su žabù tam velnio gaidžiu – žinos kapotis! Mžš. Su žabù par akis šuniui Ėr. Vaikai rėkia – reikia žabo LTR(Ob). ^ Mamos žãbas neina skaičium Pg. Kai nori sudrožti, žabą randi rš. 4. RtŽ [i]krūmas, krūmynas: Netil medžio, – [lietuvis] nelaužė nei mažiausio žãbo A.Baran. Taigi ir aš žiūriu: pirma, regis, nė žabelio nebuvo, o dabar iš tikrųjų kada nors užaugs miškas A.Vien. Kas ten do miškai, tik vieni žãbai Vlkj. Dabar vilkas tę į kokius žabùs pasikavojo Bgt. Pirkau biržę žabų Vv. ║ šakelė, iš kurios auginamas krūmas, augalas: Kokį žabẽlį pasodini, tai argi sulauksi, kol užaugs Šmn. Gyvena kaip laukiniai, nei sarbentėlio pasodina, nei žabẽlio jokio Sur. 5. žąslai: Kamanoms reikia žaboti, t. y. arkliui į nasrus įsprausti žabą K.Būg. Seniau arklį žabodami, žabą į nasrus dėdavo A.Sal. Imčiau žirgelį … broliui pabalnotą, diever[iui] kamanotą, o šiam šelmiui bernužėliui žabaĩs pažabotą JD660. 6. prk. apie ką liesą, sudžiūvusį: Krautuvėn priveža tų viščiukų – žãbų, [žmonės] puola, išperka tuos žabeliùs Mžš.

◊ į žabùs lį̃sti menk. tuoktis: Nelį̃skit be laiko į žabùs Pš.

žãbuose palìkti čiulbė́ti LTR(Ds) sakoma apie vyresnę seserį, jaunesnei ištekėjus.